Saldumynai kitaip... braziliškai

Brigadeiro. Hmm... Pirmą kartą perskaičius šį žodį niekaip negalėjau suprasti kas čia tokio, bet smalsumas kaip visada nugali. Wikipedijoje radau išsamų apibūdinimą - tai paprasti braziliški šokoladiniai saldainiukai, kurie sukurti 1940-aisiais ir pavadinti oro maršalo, politinės ir karinės personos Eduardo Gomeso garbei Brigadier. Jie panašūs į triufelius. Saldainiai patiekiami vakarėlių metu ir populiarūs tiek tarp suaugusiųjų tiek tarp vaikų. Brigadeiro yra beveik populiariausi saldainiai šalyje. Gaminami maišant kondensuotą pieną, sviestą ir kakavą, kaitinant ir formuojant saldainius iš gautos masės. Savuosius aš apvoliojau kokoso drožlėse ir rudo cukraus ir cinamono mišinyje. Į vidų dėjau po migdolą (uzbekišką). Dovana iškeliavo. Skanaus :)

Fotoreportažas apie gamybos procesą:

Į puodą supyliau indelį kondensuoto pieno, dėjau gabaliuką sviesto ir įbėriau kelis šaukštus paprasčiausios kakavos. Nuolat maišiau masę kol užvirė ir gerokai sutirštėjo (tirštos grietinės konsistencijos masė). Tuomet palikau atvėsti. Tuo tarpu pasiruošiau migdolus ir kitus priedus.

Migdolai buvo nelukštenti, tad turėjau juos išsilupti. Išlukštentus užmerkiau kelioms minutėms karštame vandenyje ir nulupau odeles.

Įdaras paruoštas.

Į vieną lėkštelę pripyliau kokoso drožlių, kuriose apvoliosiu saldainius.

Kitoje subėriau su kavamale susmulkintą rudąjį cukrų, įbėriau žiupsnelį cinamono ir permaišiau. šiuo mišiniu irgi voliosiu saldainius.

Atvėsusią masę kabinau nedideliais rutuliukais.

Dėjau po riešutą į vidurį, suformavau apvalų saldainį ir voliojau pasirinktinai kokose ar cukraus-cinamono mišinyje.

Suformuotus saldainiukus dėjau į specialias popierines formeles saldainiams.

Gautus saldainius atvėsinau, supakavau ir iškeliavo dovana, palydėta vyro pavydžiu žvilgsniu (tau bus porcija atskirai :)).

Eksperimentai

Ir dar... bandau derinti dekupažą ir papuošalus. Rezultatas žemiau:

Įkvėpimo pagauta...

Vieną liūdną pavasario vakarą, kai visą dieną džiaugiausi pavasarėjančiu oru ir skaisčiai šviečiančia saule, ką tik pabaigusi skaityti knygą, išsitraukiau savo stebuklingą dėželę, pilną spalvotų akmenukų. Dėliojau, žiūrinėjau, ir štai rezultatas.
P.S. Sukeliu ne tik to vakaro darbelius, bet ir tai, ką pridirbau seniau ;)
Atsiprašau už kokybę, fotografuoti irgi mokausi :)

Varškės pyragas (Ačiū Jūratei už nuostabų receptą)

Kai paragavau šio pyrago lankydamasi svečiuose, gabalėliai tirpo burnoje. Tad turiu ir aš jį išbandyti :) Rašau receptą "iš galvos" (tai ką prisimenu), bet tikiuosi viskas taip kaip ir turi būti:

Pagrindui
Du pakeliai selga sausainių (vienas karamelinis ir vienas klasikinis, arba bet kokie kitokie, improvizuojam)
pakelis sviesto (tikro, o ne mišinio)
50 g cukraus (bėriau iš akies)

Sausainius sutriname smulkiai ir sumaišome su sviestu ir cukrumi. Masę suspaudžiame atsidarančioje skardoje (tokia kaip tortinė).Antras sluoksnis
5 kiaušiniai
100 g. cukraus (irgi bėriau iš akies)
2 indeliai varškės Rama Creme Bonjour be priedų (mėlyna dėžutė)

Kiaušinių trynius išsukti su cukrumi, sudėti varškę ir išsukti su ja. Atskirai išplakti baltymus, sumaišyti su varškės - trynių plakiniu. Užpilti ant pagrindo. Kepti orkaitėje apie 40 minučių, kol paruduos paviršius. Skanaus.

Improvizacija Chinkali link

Chinkali - kaukazietiškos virtuvės patiekalas, panašūs į mūsų koldūnus, tik didesni ir virti garuose.
Kartą ragavau vienoje kaukazietiškoje kavinukėje ant ežero kranto. Nuo to laiko neapleido mintis, kad turiu tai išmėginti pati. Taigi:
Griebiame gabalą avienos (nemaliau, bet supjausčiau smulkiais gabaliukais), svogūno galvutė, prieskoniai chmeli suneli, druskytė, pipirai pagal skonį.

Tešlai:
Miltai, kiaušinis, vanduo, druskos
Išminkome, iškočiojame, supjaustome kvadračiukais ir dedame įdarą. Susukame koldūnus.
Dedame į garų puodą ar ant specialaus tinklelio puode su vandeniu. Išverdame garuose. Tuo tarpu pasiruošiame padažą: grietinė, česnakas, prieskoninės žolelės. aš grietinės neturėjau, tad improvizavau: varškės kremą sumaišiau su svogūnų laiškais.
Skanaus!