Tashkent is really something

Ui. Mano maisto ir rankdarbių blogas pavirs dar ir kelionių blogu. Taip jau nutiko, kad aplinkybės lėmė mano kelionę į visiškai neįtikėtiną ir keistą šalį, į kurią turbūt nei vienas sveiko proto lietuvis nesugalvotų kelti kojos. Na, kol kas džiaugiuosi. Tikiuosi čia pridėti nuotraukų ir įspūdžių apie tai kaip mums sekėsi Uzbekistano sostinėje ir jo apylinkėse.
Bet apie viską iš pradžių. Turbūt nereikia labai išsiplėsti apie kelionę lėktuvu per Rygą, ilgus skrydžius ir laukimą. Visi įspūdžiai prasidėjo išlipus iš lėktuvo, vietiniu laiku beveik antrą nakties. Žmonių daug, visi įvairiausių veidų, "įvairiausių" apsirengimo stilių, kvapų pasaulis. Oro uostą jie remontavo iki pusės, na kaip tikri nashialnikai (cia mes taip vakar belaukdami lagaminių nusorendėm), nes grindys tai tokios senos senos ir ar nugremžtos, na kaip pas mus sovietmečiu maisto prekių parduotuvėse.
Perėjom visas muitinės procedūras - čia jau irgi keista, juk pas "mus" Europoj jau nebereikia eilių stovėti ir kaip tardomam aviukui stovėti prieš langelį, kur nužvelgia tave nuo galvos iki kojų.
Pirmyn pro oro uosto duris. Mus užpuola kelios dešimtys vietinių piliečių: "gal pavežti?", "gal į Samarkandą reikia?", "aš nebrangiai vežu", "vam kuda?", na ir taip toliau. Pasirodo jiems ten griežtai reikia sakyti "Ačiū, nereikia.". Galų gale atkakliausi vis tiek sustoja į eilę laukti galimybės mus nuvežti.
Pagaliau mes pakuojamės į transporto piemones. Mums teko mažutis taksi Daewoo Matiz, kurio vairuotojas didesnis už patį automobilį. Atidaro bagažinę, ten guli gitara, kuri ir užima visą bagažinę. Šiaip ne taip atlenkus sėdynę vienas lagaminas telpa ir bagažinė šiaip ne taip užsidaro. Aš pakuojuosi ant galinės sėdynės pusiau nulenktu atlošu, deduos dar vieną lagaminą ir kuprinę. vairuotojas dar užkrauna gitarą. Normaliai. Pradedam važiuoti plačiomis gatvėmis, kuriose tie mažučiai Daewoo paskęsta. Daugiausia mašinų baltų. Dar neišsiaiškinau kodėl. Lekiam miestu 100km/h. Jonas sako, kad čia jis dar lėtai ir ramiai važiuoja. Na, ok, aš gi nieko čia dar nesuprantu.
Pagaliau, viešbutis, check-in'as, ir kambarys. Saldžių sapnų, nes vietos laiku jau keturios, o pusryčiai iki 10. Tik kad užmigt po tokios dienos niekaip. Prasivarčiau porą valandų, jau buvo šviesu prieš užmiegant.
Pirmoji tikra diena visiškai neįpastoje vietoje:
Dabar vietos laiku puse pirmos, saulė pro viešbučio holo stiklinį stogą plieskia vis karščiau. Lauke turbūt 30-35 laipsniai šilumos. Pusryčiai buvo skanūs. Dabar keliausiu prie baseino padegint savo balto kūno. Pirmos foto ir update'as tikiuosi bus jau ryt.